Kinologo patarimai
Kuo "serga" veisėjai?

Priimdami į savo gretas naują šeimos narį – mielą keturkojį mažylį, vargiai įsivaizduojate, kokios bėdos jūsų laukia. Augintinis taip žaibiškai stiebiasi ir užauga – nepastebimai okupuoja jūsų krėslą, susirenka gradžiausius kąsnelius nuo stalo! Pamažu, nepastebėta atsėlina klastinga "veisėjų liga". Patyrę kinologai  išskiria tris pragaištingo negalavimo "stadijas".

1.  Lengvas negalavimas
* Paroda už 200 kilometrų –  visai čia pat!
* Atsikelti 5 val. ryto, kad išvestumėte savo šunį pasivaikščioti – vienas malonumas.
* Jokie pinigai už kosmetikos priemones ne per dideli, jeigu skirti šuniui.
* Kiekvienas svečių apsilankymas – nuostabi proga pademonstruoti naują šunelio šukuoseną. Ir tai daug svarbiau, nei šeimininkės kulinariniai sugebėjimai.
* Seniai pamiršote, ką reiškia turėti tik vieną šunį namuose.

2. Vidutinio sunkumo būsena
* Paroda už 600 kilometrų yra gana arti…
* Įsigydami naują (be abejo, kombi!) automobilį, intuityviai skaičiuojate, kiek šunų sutilps bagažinėje.
* Žvalgydamiesi naujo būsto, automatiškai nustatote, kiek kvadratinių metrų teks jūsų šunims.
* Didžiausia šeimos biudžeto dalis – šunų kosmetikai ir ėdalui.
* Vis stokojate pinigų, kad įsigytumėte naujausios kosmetikos šunims.
* Pati brangiausia bižuterija – šunelių segtukai ir kaspinėliai.
* Turite daugiau savo šunų nuotraukų, nei šeimos (šeimyninės fotografijos mėtosi kažkur lentynose…).
* Geri metai – tai daugybė parodų, o artimiausios ateities planai – jų dar daugiau.
* Dauguma pokalbių temų – apie šunis.

3. Nepagydoma!
* Ryte gelia visą kūną, nes visą lovą užėmė šunys.
* Prisiimenate visų šunų kilmės istorijas, bet pamiršote, jog būtybė, šmirinėjanti namuose, – nuosavas vyras.
* Šeima pareiškia: mes arba šunys! Pasirenkate šunis.
* Atsisakote profesijos ir darbo, nes nebelieka laiko šunų priežiūrai.
* Geriausia draugė – ta, kuri kasdien skambina ir klausia apie jūsų šunelių savijautą. Aišku, ji privalo pabrėžti, jog tokių gražuolių dar niekur nematė…
* Šunų maitinimas užima daugiau laiko, nei šeimos.

Jeigu esate pirmos arba antros stadijos ligonis, padėtis ne beviltiška. Liga vystosi iš lėto. Tikėtina, jog nepereis į trečią, sunkiausiąją, stadiją. Tačiau pavienių atvejų ir Lietuvoje pasitaiko. Asmenys, sergantys "veisėjų ligos" pirmąja arba antrąja stadija, paprastai turi šeimas ir atrodo visiškai sveiki. Ligos simptomai pasireiškia tik prakalbus apie šunis.

Sergančius trečiąja ligos stadija reikėtų uždaryti, o gydymo ir bandymų rezultatus panaudoti kovai su šia pavojinga liga.Tikrai liūdna matyti, kaip žmonės, kažkada buvę normalūs ir pilni energijos, bėgioja po namus ir apylinkes, "braižydami" trikampius ir kitokias figūras, keistai burbuliuodami, kad tik atkreiptų savo šuns dėmesį. O žodis "paroda", neapdairiai išsprūdęs iš jūsų lūpų, jiems sukelia tokią euforiją, kad tenka įsikišti gydytojui.
Įsidėmėkite: šia liga labai lengva apsikrėsti. Ją platina veisliniai šunys.

Prevencija
* Kai jūsų mieste vyksta šunų paroda, verčiau lėkite į gamtą.
* Jeigu atsidūrėte parodoje, venkite bendrauti su veisėjais, nes jie, ypač laimintieji, gali būti užkrato platintojai.
* Pabendravę su tokiu įtartinu asmeniu, palįskite po šaltu dušu.
* Kaip įmanydami venkite pokalbių apie šunis ir išmeskite iš galvos mintį apie dar vieno šuns įsigijimą.

Vakcina nuo šios ligos dar neišrasta, todėl svarbiausia – profilaktika.

Jūratė Butkienė